Bent porą kartų per metus reikia praleisti visą dieną savęs gailint, depresuojant, kas valandą apsiverkiant ir visaip kitaip reiškiant antipatiją sau ir gyvenimui, kad nuspręstum, jog reik kažką keist. Bent porą kartų per metus artimi draugai turi išrašyti velnių, kad durnai elgiesi. Bent kartą gyvenime reikia pamiršti užregistruoti bakalaurinio darbo temą, kad galų gale įsitikintum, kad viskas ne taip, kaip save įtikinėji (arba kaip bandai įtikint kitus). Ir bent kartą per metus reikia save laikyti svarbesne už kitus.
O aš džiaugiuosi, kad Rugsėjis, iš kurio buvo daug tikėtasi, galų gale baigiasi. Prisiminsiu kaip sunkiausią gyvenimo laikotarpį fiziškai, emociškai ir visaip ten dar kaip. O Spalis bus prijaukintas. Arba prijaukins. Tyliai ir ramiai laukiant Lapkričio, kasmet kupino liūdniausių gyvenimo akimirkų. Kasmet stumiančio pirmyn dėl savęs ir kitų.

Kambary ant stalo jurginas, kurio žiedas sulig mano galva (nejuokauju) ir man galvoj pavasaris. O gražiausi rudens rytai tik Zalcburgo alėjoj. Šiandien eilinį kartą tuo įsitikinau.




And when she stood she stood tall

Tokios dienos yra labiausiai vertos pavadinimo "geriausia diena mano gyvenime" arba bent jau "geriausia diena per visus šiuos metus". Tokiom dienom aš verkiu iš džiaugsmo, neapsakomai dreba kojos ir rankos ir viskas būna tobula. Tokiom dienom bėgi per kambarį ir šoki į glėbį. Ir viskas aplink išnyksta. Ir nesvarbu, kad kiti žiūri ir galvoja "wtf", ir nesvarbu, kad mes rėkiam, nes fuck it, viskas yra taip nuostabu. Aplanko gyvenimo pilnatvė ir supranti, kad visgi viskas yra gerai. Net jei tik dviem dienom.

O ant stalo išrikiuoti tušti vyno buteliai atspindi, kiek pokalbių buvo praleista, kiek visko įvyko ir kaip gerai vėl būti kartu bei viskuo dalintis. Geriausiais ir blogiausiais išgyvenimais. Viską sakyti tiesiai šviesiai ir nebijoti būti nesuprastam. Nes čia jokių asmeniškumų. Nes čia yra tikra. Nes čia kritika, į kurią verta atsižvelgti.

Ir pažadu, jei kiekviena diena būtų tokia tobula, tai nieko tobulesnio nerastumėt.

Ir turėčiau džiaugtis tuo, ką turiu. Nes priskirti draugus į kategoriją "geriausias draugas" nėra kvaila. Nes tai reiškia leisti pažinti save kitiems šimtu dešimčia procentų, Jei ne daugiau.

Jei paklaustumėt, kada buvo šūdiniausios rugsėjo dienos, tai šią savaitę. Jei paklaustumėt, kada buvau beveik laimingiausia gyvenime, tai šią savaitę. Jei paklaustumėt, kada stebino daug dalykų ir žmonių, tai šią savaitę. Ir ant gyvenimo pykau šią savaitę. Ir net sakiau, kad nenoriu gyventi, jei gyvenimas toks sunkus. garsiai. apsiverkusi.
Mane tikrai stebina, kokiais greičiais viskas keičiasi. aš, aplinkiniai, nuotaika, emocijos. gyvenimas. špagatiniais šuoliais šoku nuo vieno ekstremumo prie kito. o po to atgal. užburtais ratais.

Jau tuoj bus visos iki galo kartu. Ir jau tuoj vėl visos po vieną. jau nemėgstu kitos savaitės.

Galėčiau pati sau burti ateitį iš sapnų. Rašyti sau horoskopus iš dainų žodžių. Ir viskas pildytųsi ir būtų tiesa. Nes šiandien taip ir buvo.

"Julija gyveni. o kada, jei ne dabar, iš tiesų" pasakė man šiandien.

We are all fictitious stories my friend,
Who unravel our beginnings causing our end,
Waiting for the letters that we forgot to send,
Hiding our mistakes,until we have to amend,
Breaking valued friendships that we only meant to bend,
Keeping our possesions hidden, so we never have to lend,
We are just like coffee beans who are struggling to blend.

Kai supranti, kad susideda visi taškai. Iki galo. Kai iš naujo atrandi senus žmones. Ir pasidaro taip lengva ant širdies. Net jei neišsikalbi. Nes užtenka žinoti, kad visada bus kam ir su kuo. Kai prižadi sau, kad nedarysi tų pačių klaidų, kai kritikuoji kitus ir supranti, kad nė velnio nepasimokai. Ir vis tiek, gerai. Nes aš sau prognozuoju gerą rudenį. Nieko nesitikėdama.

all day long
you slave your days away
you will not keep on
you'll fade away.

D.
 

yra gerai. ir pati sau šypsausi.

pirmas taškas.



Life is not only always about a past filled with mysteries or future filled with endless dark possibilities... it's always about a present filled with timeless distractions



va dabar tai tikrai norėčiau grįžti lygiai metus atgal. arba kad niekas nebūtų pasikeitę.

 
ir kad niekas niekur nevažiuotų ir kad sugrįžtų. Nes blet.