Bent porą kartų per metus reikia praleisti visą dieną savęs gailint, depresuojant, kas valandą apsiverkiant ir visaip kitaip reiškiant antipatiją sau ir gyvenimui, kad nuspręstum, jog reik kažką keist. Bent porą kartų per metus artimi draugai turi išrašyti velnių, kad durnai elgiesi. Bent kartą gyvenime reikia pamiršti užregistruoti bakalaurinio darbo temą, kad galų gale įsitikintum, kad viskas ne taip, kaip save įtikinėji (arba kaip bandai įtikint kitus). Ir bent kartą per metus reikia save laikyti svarbesne už kitus.
O aš džiaugiuosi, kad Rugsėjis, iš kurio buvo daug tikėtasi, galų gale baigiasi. Prisiminsiu kaip sunkiausią gyvenimo laikotarpį fiziškai, emociškai ir visaip ten dar kaip. O Spalis bus prijaukintas. Arba prijaukins. Tyliai ir ramiai laukiant Lapkričio, kasmet kupino liūdniausių gyvenimo akimirkų. Kasmet stumiančio pirmyn dėl savęs ir kitų.

Kambary ant stalo jurginas, kurio žiedas sulig mano galva (nejuokauju) ir man galvoj pavasaris. O gražiausi rudens rytai tik Zalcburgo alėjoj. Šiandien eilinį kartą tuo įsitikinau.




And when she stood she stood tall