Kažkaip atrodo, kad jei kalbėsiu apie visą šitą gėrį, tai jis taps nebe toks gėris. Tai išsaugodama visą jo magiją tiesiog šypsosiuos. Nes o kaip gi ne.

Ir aš taip labai džiaugiuosi ištrūkusi iš tų pačių ratų. Žmonių, įvykių. Pokyčiai į gera.

when life gives you lemons, make lemonade.
Tai einu ruošt trilitriaką.

Kartais, net kai plėjeris atsisako groti geras dainas, būna gerai. Gal biški save apgaudinėjant. Bet išsakius pačius juodžiausius savo poelgius (gal ir ne, bet tikrai baisius) ir šiaip, išsikalbėjus, eilinį kartą nusirita akmuo nuo širdies. Eilinį kartą pasidaro gera. Eilinį kartą rūkant su tais pačiais žmonėm. Ir net kai akis taip tragiškai trūkčioja, kad net vaistus reik gert, būna gera. Geriau nei šiaip, nei paprastai. Nes suvokti, kiek nedaug tereikia iki paskutinio žingsnio, o po to suvokti, kaip visa tai buvo kvaila, nes yra aplink tiek daug palaikymo,  yra gyvenimo nušvitimas.

O po to laukti penktadienių. Kas antrų. Nes gal bus dar geriau. O po to savaitgalių. Kažko, galbūt, tikintis. Nenuleidžiant galvos, net jei bus tokie patys, kaip kas savaitę. Bet su prisikurtom iliuzijom. Nes stumia į priekį ir skatina.

Apsimesti, kad žmogus yra geresnis, nei yra iš tiesų – labai labai liūdna. Bet dar liūdniau yra pripažinti, kad suklydai (Greta). O po to nervintis, pykti ir dar visaip kaip neigiamai veikti save yra tiesiog kvaila. Nes kai kurie to neverti. Nes kai kurie nevertina to, ką turi (turėjo).

rytojui,

šiandien galvoj daug minčių. Bet tuo pačiu ir visiškai tuščia. Ir skauda galvą. Bet ne nuo minčių (ne)buvimo. Dabar visko tikrai labai per daug. Tik laiko labai per mažai. Ir niekad žmonės taip neerzino, kaip šiandien.

Kas atsitiko per pastarąjį pusmetį:

• pradėjau mikčioti
• pradėjau vartoti žodį "tvarkoj". sakydama tiesą ir meluodama.
• pasidariau pikta
• mano gyvenimas pasidarė labai apgailėtinas, gailiuosi savęs beveik kasdien, noriu pasiimt gyvenimo akademines atostogas.
• truputį gerų dalykų
• daug blogų dalykų

teigiamas dalykas, matyt, kad bent jau savęs neapgaudinėju ir viską pripažįstu kaip yra.

ir dar reklamos. https://gretaterg.wordpress.com/

čia yra taip, kaip aš dažnai nedrįstu rašyti. čia yra taip, kaip norėčiau mokėti rašyti. čia yra daug išminties, kurią prisitaikau ir sau ir iš čia kartais vagiu citatas apie savo gyvenimą. čia rašo žmogus, kuris mokė mane apsiginti.

“Caddy got the box and set it on the floor and opened it. It was full of stars. When I was still, they were still. When I moved, they glinted and sparkled. I hushed.”

William Faulkner "The Sound and the Fury"

šiandien gyvenimas yra geras. Darbai ir visokie šūdai niekur nedingo, bet šiandien gerai. šypsausi ir šilta. viduj.

Suprasti, kad praleidai labai daug ir labai gero, nes buvai ne ten, kur reikėjo.

ir tikrai, namo.


ir dar kai nieko nesitikėjimas virsta dideliu noru, darosi bišk baisu. Nes aš niekad nepasižymėjau protingais poelgiais.

Kai atsiranda gyvenime bent dešimt žmonių, kuriems norėtum mesti akmenį į galvą, ar tai reiškia, kad esi blogas žmogus? Ar čia tiesiog pagaliau suvokei, kad visiems geras nebūsi, kad ir kaip stengtumeis ar norėtum? Kai darai didžiausias gyvenime nesąmones, ar tai tik parodo, koks naivus esi? Ar durnas? Ar abu?

Arba aš gyvenimą, arba jis mane.
Ir į pirmą variantą kol kas toli gražu nepanašu.


O kai randi paguodą penkiose sekundėse juoko, nes to gana užsimiršt, tai čia yra mažyčiai gyvenimo džiaugsmai.
Nu o po to vėl. Daug.

prašauprašauprašau tegu greičiau viskas baigias.

Daug visko visur ir visada.






Keep the earth below my feet.