Mano gyvenime yra labai daug įvykių ir atsitikimų, kurių aš neatsimenu. Nes buvau per jauna, nes buvau per girta, nes miegojau, nes nebuvo svarbu. Visai tikiu, kad visi tie atsiminimai yra išsaugoti kažkur giliai pasąmonėj, nes juk būna taip, kad jie bac ir išlenda. Kad ir kur visi tokie prisiminimai kaupiasi, norėčiau ten pat nustumt visą rudens atmintį. Nes buvo blogai. Labai blogai. Nes pasiekiau dugną, nes kiti mane ten vis stūmė. O aukštyn tempė vos keli žmonės, kuriems už tai esu be galo dėkinga. Ir pats šlykščiausias jausmas, kai iš kai kurių žmonių tikiesi palaikymo ir supratimo, o jie tave stumia šalin nuo savęs.
Nė velnio nepažįstat. Julija nėra žmogus, kuriam visada viskas gerai, kuri nuolat būna geros nuotaikos, džiaugiasi gyvenimu, šypsosi, palaiko ir išklauso kitus žmones, nes pati neturi problemų. Julija beveik kas vakarą užmigdama paverkia penkias minutes.


Kaip aš norėčiau ką nors dėl viso šito apkaltint. Ir nėra ką.


Gyvenu truputį. Šiandien. Rytoj.