Dar vienu mažiau. Dar du. Dar iki penktadienio. O trečiadienį bus gerai. Aš jau taip nuoširdžiai nuo visko pavargau, bet taip, kad oi. Nebeliko jėgų nei pykt ant savęs, nei ant kitų, nei panikuot, nei liūdėt, nei, paprasčiausiai, apsiverkt. Tik dar rankos dreba. Ir dar tas kaltės jausmas, kai iš dėstytojų gaunu laiškus, kad jie iš manęs tikėjosi daugiau. Ir jau net ne vienas. Sugadino, susigadinau, bet jau tuoj taisysiu.

O tau, Rasa, milijonas fainumo taškų. Už protinimus, už palaikymą ir už viską. Turėk omeny*