Kaip aš dievinu tokias dienas, naktis ir tokius vakarus. Kai pabundi nuo žaibų ir griaustinio. Kai guli tamsoj ir skaičiuoji, kiek laiko praeis nuo šviesos blyksnio iki dundesio. Kai sužaibavus ar sugriaudėjus per kūną nueina šiurpuliukai ar net krūpteli ir tada pasijuoki iš savęs. Kai vasaros rytą apsiniaukia taip, kad reik kambary užsidegt šviesą. Kai gali gulėt lovoj ir skaityt gerą knygą. Arba, mano atveju, sėdėt darbo kabinete ir klausyt muzikos. Nes kol kas darbai palauks. Nes kol kas reikia mėgautis.

o dešimtam aukšte lyja nuostabiau nei pirmam. Nes čia lietus iš visų pusių.

jau. tvarkoj. taip?