Daug griūvančių planų ir visai netikėtai atsirandančių naujų. Ir gerai, ir nuostabu, ir į gerą. Žinau, kad esu su tais žmonėm, su kuriais reikia, kai vėl iš naujo mokaus žaist tūkstantį, kai mašinoj groja Bytlai, kai alus ir namie gamintas maistas, kai pokalbiai iki ryto, kai daug arbatos, kavos ir pyragų, kai pasivaikščiojimai po miestą, kai kvailos nuotraukos.
Ir velniop tuos kitus, ir velniop jų durnumą, kvailumą, egoizmą ir mano pernelyg jautrų reagavimą į tai, kas to yra visiškai neverta. Dar šiek tiek. Dar pora kartų. Nedaug beliko.
Ir jau gyvenu Rugpjūtyje. Nes vėl yra. Nes visad buvo.