Visiškas pasimetimas ir chaosas galvoj ir ne tik. Šuoliai nuo vieno kraštutinumo prie kito. Atsakomybės jausmo neegzistavimas ir ramybė ramybė ramybė. Karts nuo karto pasibeldžiantis sąžinės jausmas, kurį greit išveju lauk už durų. Begalinis noras. Visko. Vieno. Grįžęs pirmas kursas ir pirmo kurso svaigulys. Praėjus trims metams. Daug visko galvoj. Daug visko ten ir lieka.

Po mėnesio greičiausiai nesuprasiu, apie ką čia. Visai kaip su keliais kitais įrašais. Gal daugiau atvirumo?